J. Balvočiūtė gimė 1944 m. Jos vaikystė prabėgo nelengvu pokario laikotarpiu, tačiau gražios gamtos apsuptyje - Žemaitijoje, Gyvolių kaime, kuris įsikūręs ties Virvytės ir Ventos santaka. Jadvyga nuo vaikystės žavėjosi augalais, o iš savo senelės ji gavo pirmųjų liaudies medicinos žinių. Profesijos pasirinkimui nemaža įtakos turėjo senasis Viekšnių vaistinės vedėjas Juozas Aleksandravičius (1896 - 1977), labai mylimas Viekšnių apylinkių gyventojų, kuris 1960 m. įkūrė ekspoziciją, skirtą šios vaistinės vaistinės 100-mečiui paminėti.

1968 m. J. Balvočiūtė baigė Kauno medicinos instituto Farmacijos fakultetą ir įgijo provizorės (vaistininkės) specialybę. Kiek padirbusi vaistinėje, ji, kai tik atsirado galimybė, nedvejodama perėjo dirbti į Kauno botanikos sodą. Jo vaistinių augalų laboratorijoje J.Balvočiūtė dirbo iki 1990 m. rudens. Daug metų ji vadovavo Botanikos sodo sėklų mainams, dvejus metus rūpinosi floros skyriaus ekspozicijomis. J. Balvočiūtė dvejus metus, be pareigų Botanikos sode, dėstė botaniką būsimiems farmakotechnikams Kauno medicinos mokykloje.

Darbo Botanikos sode laikotarpiu J.Balvočiūtė įsigilino į vaistinių augalų sritį ir dalyvavo Lietuvos botanikų draugijos veikloje. Taip pat ji domėjosi aplinkosauga. Laisvalaikiu ji užsiėmė retų ir saugomų augalų išsaugojimo galimybių tyrimais.

Lietuvai atgavus Nepriklausomybę J.Balvočiūtė persikėlė gyventi į tėviškę. Ji 1990 – 2002 m. dirbo Kamanų valstybinio rezervato biologe (botanike). Tuo laikotarpiu J.Balvočiūtė dalyvavo VU Ekologijos instituto projekte, kuris skirtas Lietuvos vietinės įvairovės išsaugojimui steigiant valstybinius ir vietinės reikšmės draustinius (projekto vadovas L.Balčiauskas). J.Balvočiūtė pastoviai skelbė duomenis apie naujas retų ir saugomus augalų radimvietes Aplinkos ministerijos periodiniame leidinyje „Raudoni lapai“.

Kartu J.Balvočiūtė kėlė kvalifikaciją Kauno medicinos universiteto kursuose. 2000 m. SAM Farmacijos specialistų atestavimo komisija patvirtino jai provizoriaus farmakognosto aukščiausiąją kvalifikacinę kategoriją, išduotas leidimas verstis farmacijos praktika. J.Balvočiūtė Viekšniuose vėliau įkūrė individualią įmonę - vaistinę „Jadvygos žolės“. Ji nuomojo patalpas Viekšnių pirmosios vaistinės muziejuje. J.Balvočiūtė taip pat sudaro individualius vaistažolių mišinius pagal gydytojo receptą arba gydytojo nurodytą diagnozę.

J.Balvočiūtė nuo savo mokslinės veiklos pradžios yra paskelbusi apie 30 mokslinių ir daugiau nei 70 mokslo populiarinimo straipsnių. Kartu su kitais bendraautoriais ji parašė šias knygas plačiajai visuomenei:

- J. Balvočiūtė, S. Gudanavičius: Jaunajam vaistažolių rinkėjui : knyga mokiniams. Kaunas : 1983. 182 p.
- J. Balvočiūtė, S. Dagytė, G. Juknevičienė: Medingieji augalai . Vilnius : 1987. 61 p.
- J. Balvočiūtė, S. Gudanavičius: Jaunajam gėlininkui . Kaunas : 1988. 157 p.
- Jadvyga Balvočiūtė: Auginkime vaistažoles. Kaunas : 1991, 12 p.
- J. Balvočiūtė...: Jiesios landšaftiniame draustinyje; Ats. red. R. Budriūnas. Kaunas : 1992. 167 p.
- Zigmantas Gudžinskas, Jadvyga Balvočiūtė: Lietuvos vaistiniai augalai. „Šviesa“, Kaunas: 2007 m. 158 p.

Visuomenės švietimui ir dabar ji skiria nemažai laiko. J.Balvočiūtė per metus perskaito iš viso apie 30 paskaitų visuomenei įvairiais žolininkystės populiarinimo klausimais, taip pat skaito paskaitas apie ekologinę vaistažolininkystę farmacininkų tobulinimosi kursuose prie KMU Farmacijos fakulteto.